Santiago Patiño – trečios kartos kavos augintojas. Salento, Quindío regione, aukštai, tarp 1800–1840 m virš jūros lygio, ši 30 hektarų ūkis priklauso šeimai nuo 1985 metų, kai tuomet ją įsigijo Santiago senelis ir tėvas. Verslo studijas baigęs Santiago grįžo į ūkį su nauja vizija. Pasitelkęs ekspertus ir sukauptas žinias, jis
pertvarkė visus fermentacijos procesus, ėmė auginti retas veisles – Gesha, Sidra, Tabi, Caturra, Papayo, SL28. Tai pasiteisino – atsirado savitas, išsiskiriantis jo kavų charakteristikų braižas.
Ūkis valdomas pagal regeneratyvios žemdirbystės principus – naudojami mikroorganizmai kovai su lapų rūdimis, natūralus kompostas iš kavos lukštų, sodinama daug šešėlį teikiančių medžių. Šie medžiai – ne tik pavėsis, bet ir natūrali dirvožemio apsauga, mikroklimatas, kuris leidžia kavauogėms bręsti lėtai ir sukaupti
daugiau cukrų.
Papayo – dar menkai pažinta, bet vis daugiau smalsumo kelianti arabikos veislė, kilusi iš Kolumbijos Huila regiono. Jos kavos uogos pailgos, primenančios papają – dėl to ir pavadinimas. Tikroji kilmė vis dar miglota: kai kurie ekspertai spėja, kad Papayo ir Ombligon gali būti ta pati rūšis, glaudžiai susijusi su senosiomis Etiopijos arabikomis.
Su Papayo rūšimi dirbti nėra lengva: auga lėtai, jautriai reaguoja į klimato pokyčius, reikalauja kruopštaus dėmesio ir lauke ir fermentacijos metu. Rūpestingai apdorota gali būti įsimenanti ir abejingų nepaliks. Tropinių vaisių, mango, ananasų, slyvų, vyšnių natos. Išraiškinga ir subalansuota struktūra, prieskoninė,
arbatiška.
Neįprasta forma ir intriguojantis skonis lėtai, bet užtikrintai kelia Papayo į kavos konkursų sceną. Tai rūšis,
kuri patraukia ne tik augintojų, bet ir skrudintojų bei baristų dėmesį – dėl charakterio, dėl kompleksiškumo,
dėl potencialo.