Esame nedidelė kavos skrudinimo manufaktūra Vilniuje, veikianti nuo 1999-ųjų. Specialty kavos kelią pradėjome tada, kai “specialty” dar nebuvo nei terminas, nei rinka Lietuvoje ar Baltijos šalyse.

Nuo pat pradžių mus veda ambicija, progreso paieškos – ką galima daryti geriau, tiksliau, prasmingiau. Dirbame su Loring Smart skrudinimo įranga, Sovda optiniais sorteriais – tai technologijos tarp pažangiausių pasaulyje: efektyvios, tikslios, tvarios.

Atstovaujame įrangos gamintojus, su kuriais dirba pasaulio baristų elitas: Dalla Corte, Mahlkönig, Puqpress, Swiss Tone. Esame jų ambasadoriai Lietuvoje – ir mūsų baruose, ir už jų ribų.

Mūsų istorijoje – 10 Lietuvos baristų čempionų ir 17 sidabro, bronzos medalių. Ir tai ne nostalgiškas sąrašas. Tai standartas, kuriuo vis dar vadovaujamės.

Huracan Coffee įkūrėjas – Vytautas Kratulis. Kavos skrudintojas ir technologas, lektorius, edukatorius. Nuo 2005-ųjų – tarptautinio prestižinio konkurso Cup of Excellence komisijos narys.

„Atsimenu, prieš dvidešimt metų Mirela sakė: Vytai, tu negali nusipirkti visos geros pasaulio kavos. Bet aš stengiuosi. Mano limitacija – mano rinka. Mano pirkėjai, kurie nenori mokėti už kavą daug. Jei nupirksiu brangiausias kavas – žmonės nemėgsta, kai kava plėšo kišenę. Be to, brangiausios nebūtinai geriausios. Kavos kaina – tik tam tikra sąlyga, indikatorius.
Buvo laikai, kai ūkininkai buvo ubagai. Dabar birža pabrango tiek, kad tie, kurie nėra kooperatyvuose, ne Afrikos struktūrinėse rinkose – jie gyvena gerai. Bet vyksta įtampa. Ūkininkas galvoja – ar dar pirks prie šios kainos? Jam baisu. Skrudintojui – irgi. Jei aš pakelsiu kainą, ar dar turėsiu klientų? Faktas, kokybės niekaip neatsisakysiu. Jei tai kava – turi būti žemutinis brūkšnys, už kurio aš jau nebepirksiu.“

„Labai dažnai pakankamas tyrumas ar gera rūgštis – nėra tie kriterijai, pagal kuriuos aš renkuosi kavą. Man neužtenka. Vis tiek turi būti kažkoks charakteris visame tame. Tai, kaip aš įsivaizduoju tą Kolumbiją ar Indoneziją. Gali būti toli nuo klasikos, gali tai būti klasikinė tradicinė kava – bet turi būti autentiška, miela. Aš įsivaiduoju tą klientą, kuris norės antro gurkšnio. Ne kitaip. Tai ne todėl, kad aš neturėčiau ką skrudinti.”

„Geros kavos paieškos – tai tavo santykis su augintoju. Man kavos augintojas – tik žmogus, kūnas ir kraujas. Bet aš ieškau tokio fryko kaip aš. Kuris turi panašų požiūrį į kavą. Kaip į šventą karvę. Kuris nori, kad jo kava būtų išskirtinė, autentiška. Tokį rasti sunku. Nes paprastai tie, kurie jau yra kažką daugiau pasiekę, dažnai parduoda į dideles rinkas turtingoms kompanijoms. Aš neturiu sverto – tik kainą, kurią sumokėsiu.
Kitą kartą galėčiau nusiderėti, jei mano kompanija būtų prabangiai kotiruojama Valstijose . Bet šito neturiu, eilinis skrudintojas iš mažos Lietuvos. Kartais pataikai, atsiduri su kažkuom. Nikaragviečiai, pavyzdžiui, labai nori, kad pirkčiau, nes jų kava mažiau žinoma; bet pavyzdžius atsiunčia ne kiekvienais metais. Tai tos kelionės – gyvybiškai svarbi dalis. Palaikyti santykius, rasti, suderėti geros kavos. Ne šiaip turistinės kavos kelionės. Bet aplankyti žmones. Jie manęs laukia. Padaryti biznį.“

„Kai keliauju, tyrinėju potencialą. Visada noriu pasižiūrėti į geriausius pavyzdžius. Įdomiausia – ką ta šalis jau gali, bet tu niekada nežinai – ką dar gali. Tam reikia “Cup of Excellence”, konkurso, apdovanojimų, kurie įkvepia ūkininkus. Teisėjavimas “Cup of Excellence” atrankose man leidžia pamatyti labai aiškiai – ko aš noriu ir ko nenoriu. Pavyzdžiui, viena paskutinių kelionių – Taivanas. Paragavau jų Geisha – ir man neduoda ramybės mintis, kad taivanietiška Geisha turi daugiau ateities nei panamietiška, skonis labai išreikštas, kaina – irgi labiau patinka. Dar labai norėčiau kuo daugiau dirbti Cup of Excellence atrankose, pateisinti šitą jausmą.“

„Esu kareivis. Kausiuosi už kavos kokybę. Ar tai bus arabikos kokybės išsaugojimo misija. Ar tai bus liberika sukergta su arabika – ir tada reikės pasiaškinti: kokia tai kokybė, kokios skonio gamos? Aš būsiu toje sargyboje. Aš kausiuosi už skonio tyrumą, už naujas rūšis, už apdorojimo metodus, kurie nuspalvina, kurie turi prasmę. Skonis – kaip šventas gralis. Kautis ir saugoti. Kaip tarkim, anaerobiniai, infusion apdorojimai – tu gali nustebinti ir nokautuoti klientą labai lengvai. Bet aš būsiu tas, kuris balsuos prieš vulgarumą. Man visada – klausimas: ar tai gerai? ar tai verta dėmesio?“

„Įdomiausia – dalyvauti procese. Tobulėti – gerai, dar geriau – remti organizacijas, keičiančias žmonių gyvenimus. Neįdomu būti triumo viršininku, norisi būti laivo smaigalyje. Įdomu tai, kas turi prasmę, tad pinigai svarbūs tik tiek, kiek jie gali padėti kavos kultūrai judėti pirmyn. „Pasukti pasaulio ašį“ – tai būtų smagu.